Nutukimas yra visuomenės sveikatos problema, dėl kurios padidėja širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai. Bendros medicininės priežiūros, susijusios su nutukimo gydymu, išlaidos viršija 140 milijardų JAV dolerių per metus.
Tyrėjai tiria nutukimo poveikį įvairiausiems gyvenimo aspektams: pradedant socialine sąveika ir baigiant psichikos sutrikimais. Pratimai mažina svorį, gerina savijautą ir padeda įveikti depresiją. Tačiau vis dar nežinoma, ar nutukimas kenkia visiems be išimties.
Kaip pratimai veikia kūną?
Amerikos širdies asociacija rekomenduoja sumažinti svorį pacientams, kurių KMI viršija 25 taškus. Svorio metimas sumažina metabolinio sindromo, atsparumo insulinui, diabeto, hipertenzijos ir kitų ligų išsivystymo riziką.
Įrodyta, kad kliniškai reikšmingas svorio kritimas (≥ 5% pradinio kūno svorio) padeda išvengti širdies priepuolio.
Pratimai sumažina nuovargio, cholesterolio jausmą ir padidina kraujo galimybes tirpinti krešulius. Fizinio aktyvumo metu taip pat mažėja kortizolio, „streso hormono“, koncentracija.
Pratimai padeda sulėtinti senėjimo procesą ir daro teigiamą poveikį fiziologiniam, psichologiniam ir socialiniam gyvenimui. Jei fizinis aktyvumas atliekamas visą gyvenimą, sumažėja įvairių psichinių sutrikimų tikimybė.
Kaip fizinis krūvis veikia nutukimo smegenis?
Reguliarus mankšta skatina naujų nervinių ląstelių susidarymą ir smegenų kraujotaką. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad vaikščiojimas ir bėgimas pagerina vaikų intelektualinį potencialą ir rezultatus.
Eksperimentuojant su pelėmis, pratimai ugdo erdvinę atmintį ir padidina koncentraciją.
2009 m. Mokslinėje apžvalgoje mokslininkai patikimai nustatė, kad nuolatinis mankštinimasis sumažina Alzheimerio ligos išsivystymo riziką.
Pacientams, sergantiems depresija ir nutukimu, nuotaika pagerėja, taip pat sumažėja savižudžio elgesio rizika.
Nutukimas nekenkia visiems?
Vienintelė grupė, kurioje nebuvo įrodytas teigiamas svorio metimo poveikis, yra žmonės, sergantys nustatytomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Naujausi tyrimai rodo, kad nutukę širdies ligomis sergantys žmonės gyvena daug ilgiau nei ploni žmonės. Prancūzijos mokslininkai reiškinį pavadino „nutukimo paradoksu“.
Didžioji dalis mokslinių įrodymų yra epidemiologinio pobūdžio, todėl svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra atvirkštinis priežastinis ryšys. Norint išsiaiškinti, kiek santykiai yra tikri, reikia daugiau tyrimų.
Dabartinė literatūra rodo, kad antsvorio turintys suaugusieji, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vis tiek turėtų sportuoti. Tačiau tolesni nutukimo paradokso tyrimai padės pacientams pratęsti jų gyvenimą.
Ar fizinė veikla toli gražu ne visada naudinga?
Yra prielaida, kad kuo daugiau fizinių pratimų atliekama, tuo didesnė nauda sveikatai. Nepersistenkite, nes tai ne tik nenaudinga, bet ir kenkia įvairiems organams. Pratimą dažnai lydi komplikacijos, ypač kai jie atliekami netinkamai.
Nerekomenduojama sportuoti 2–4 valandas prieš miegą, nes stimuliuojančių hormonų išsiskyrimas gali trukdyti užmigti.
Nepaisant daugybės teigiamų pratimų padarinių, manoma, kad padidėjęs deguonies suvartojimas sukelia oksidacinį stresą. Nėra įrodymų, kad tai turėtų įtakos trumpalaikiams sportiniams rezultatams. Kaip rodo Danijos tyrimai, pakylamos treniruotės padidina širdies ligų riziką.
Saikingas mankšta sustiprina antioksidantų gynybą, o tai padeda susidoroti su laisvaisiais radikalais, išsiskiriančiais streso metu.
Kai kurių vitaminų valgymas padeda išvengti laisvųjų radikalų pažeidimo ląstelėse.
Pratimai padidina sveikų žmonių gyvenimo trukmę ir užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms. Tačiau poveikis kai kurioms pacientų grupėms nėra gerai suprantamas. Mokslininkai turi išsiaiškinti, koks yra „nutukimo paradoksas“ ir ką su juo daryti.
