Padidėjęs įgimtų širdies ydų skaičius yra galima globalinio atšilimo pasekmė. Aplinkos gydytojai neseniai paskelbė didelio tyrimo rezultatus žurnale JAHA.
Kaip siejasi atšilimas ir įgimti širdies defektai?
Įgimtų širdies ydų priežastis dar nėra nustatyta. Galimi veiksniai yra per aukšta oro temperatūra. Šiluma turi teratogeninį poveikį, kuris paveikia ne tik gyvūnus, bet ir žmones.
Teratogeninis poveikis yra embriono vystymosi pažeidimas dėl agresyvių veiksnių poveikio.
Pastaraisiais metais atlikti 2 tyrimai rodo galimą širdies defektų padidėjimą po karščio pavasarį ar vasarą. Monrealio universiteto mokslininkai pranešė, kad širdies ydų paplitimas padidėjo nuo 878,9 iki 979,5 per 100 000 gimimų. Ypač esant aukštesnei nei 30 ° C temperatūrai vasarą, daugiausia 2–8 nėštumo savaitės.
Kiti mokslininkai neseniai padarė panašias išvadas analizuodami nacionalinį apsigimimų prevencijos JAV tyrimą. Ankstyvomis nėštumo dienomis naujagimiams buvo pastebėta daugiau širdies ydų. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu nuo 3 iki 11 karščių vasarą padidėjęs skilvelių pertvaros defektų rizika padidėjo 2,17-3,24 kartus.
Didelio karščio dienos pavasarį buvo susijusios su tarpuplaučio pertvaros defektų skaičiaus padidėjimu 23–78%. Ekspertai palygino savo duomenis apie 8 JAV regionų klimato pokyčių scenarijus nuo 2025 iki 2035 metų.
NASA ir Kosmoso tyrimų institutas prognozavo, kad vasaros mėnesiais vidutinis vakarinių valstybių karštų dienų skaičius santykinai padidės. Pietų ir pietvakarių gyventojus slegia papildomi intensyvaus karščio laikotarpiai pavasarį.
Nepalankiausias iš 3 scenarijų 8 regionuose per 11 metų gali būti apie 7000 papildomų gimdymų su širdies nepakankamumu. Palyginimui, šalyje kasmet gimsta apie 40 000 vaikų, turinčių širdies ydas (325 milijonai gyventojų).
Pasak mokslininkų, labiausiai nukentės pietuose ir šiaurės vakaruose, o paskui vidurio vakaruose. Vakarai, tarkime, Kalifornijoje, negailėjo papildomų karščio bangų.
Tyrėjai pataria nėščioms moterims vengti ypač karščio ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Ypač nėštumo metu nuo 3 iki 8 savaičių, karštomis dienomis jie neturėtų praleisti per daug laiko lauke.
Kuriose šalyse stebima klimato kaita?
Šiuo metu daugiau nei 30% pasaulio gyventojų gyvena vietose, kur temperatūra ir drėgmė yra kenksmingi žmonėms bent 20 dienų per metus. Remiantis natūralių klimato pokyčių vertinimais, ši dalis iki 2100 m. Padidės iki 48–74%. Mirtinos karščio bangos, kaip Čikagoje, Paryžiuje ar Maskvoje, tampa vis dažnesnės.
1995 m. Liepą Čikagoje po 5 dienų karščiavimo, viršijančio 40 laipsnių šilumos, mirė 740 žmonių. Vien per 2003 m. Karščio bangą Paryžiuje mirė 4870 žmonių, o Europoje jis siekė 70 000. Remiantis oficialia statistika Maskvoje, 2010 m. Vasarą nuo perkaitimo mirė 10 860 žmonių. Pastaraisiais metais daugiau karščio bangų buvo Niujorke, Vašingtone, Los Andžele, Čikagoje ir Toronte.
Oro kokybė taip pat pablogėjo daugelyje šalių. Remiantis ataskaita, KD2,5 koncentracija kietosiose dalelėse nuo 1990 m. Padidėjo 11,2%. Šiandien maždaug 71% iš 2971 PSO stebimų miestų reguliariai viršija rekomenduojamas ribas.
Mokslininkų duomenimis, žmonių, paveiktų karščio bangų, skaičius padidėjo 125 mln. 2018 m. Nukentėjo 175 milijonai žmonių.
Pasekmės gali būti įvairios: nuo karščio streso ar insulto iki esamo širdies nepakankamumo paūmėjimo.
Ką daryti esant per dideliam karščiui?
Nėščioms moterims ir rizikos grupės pacientams nerekomenduojama išeiti į atvirą saulę. Būtina suvartoti pakankamą kiekį skysčio (mažiausiai 1,5 litro skysčio) ir dažnai išsimaudyti po dušu.
Jei jaučiate galvos svaigimą ar galvos skausmą, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Laiku atliekamas vizitas pas gydytoją padeda išvengti galimų perkaitimo padarinių.
